papešti

papèšti, pàpeša, pàpešė 1. tr., intr. SD264 kiek pešti, rauti (plaukus, plunksnas): Sesuo pàpešė triušį ir paleido – kitą kartą pabengs Als. 2. intr. patampyti už plaukų: Lok lok, kol aš tau gerai už kudlų papèšu! Vvr. 3. tr. su pešekliu ar kuo kitu pluoštais kiek ištraukti (šieno): Papèšk šieną arkliams J. | refl. tr. Pc: Adomas, pasipešęs šiaudų iš po sėdynės, ėmė jais arklelius šukuoti Vaižg. 4. tr. timptelėti: Pempienė papešė jį už alkūnės ir pagražojo pirštu I.Simon. Naujokienė papešė dėdienę, kuri susigriebusi nutilo I.Simon. ║ Grd peštelėjus pavadinti, pasivedėti: Brolienė, papešusi Tupikį į šalį, paklausė Žem. Papešė muni į šalį ir sugyniojo pirkti Skd. | refl. tr.: Jis pasipešė mane į stalo galą Skr. 5. tr. kiek iš juosmens patraukti, padaryti aplinkui apdribusį: Ar papeštą siūsi bliuzkelę, ar palaidą? Ds. 6. tr. K parauti: Kiaulėm žolės pàpešiau Pgg. | refl. tr.: Pasipešk žolės iš patvorio, gal kiaulė ės Ėr. ║ prastai papjauti: Biskį pàpešė (šiaip taip papjovė su dalgiu) arkliam žolės Lp. 7. refl. tr. pasiskinti, pasiraškyti: Uogų pasipèšt eisim Pgg. 8. refl. tr. paėsti skainiojant (žolės): Karvė galia pati pasipèšt žolės, kam čia jai papjaut Jrb. 9. tr. pajėgti patraukti, išjudinti: Kad prikrovė vežimą, arkliai iš vietos nepàpešė Ėr. 10. refl. tr. prk. kiek gauti, laimėti: Jis nemažai pasipešęs pinigo Amerikoje rš. ║ padaryti: Nieko nepapèši: prastą žmogų visi skriaudžia Jnš. Jis taũ kaip norės, teip suraitys, ir nieko tu jam nepapešì Sb. 11. tr. prk. kurį laiką imti išlaikymą, išnaudoti: Metus pavažinėjo i močią pàpešė, al' nesimokė Mžš. 12. refl. Prng pasimušti: Man rodėsi, kad atlaidai ir yra tik tam, kad vyrai galėtų iki soties pasigerti ir iki kraujų pasipešti A.Gric. Nuvažiuosiu da sykį su velniais pasipeštie BsPIV69. Jie vis pasipešdavo Pl. \ pešti; apipešti; atpešti; įpešti; išpešti; nupešti; papešti; prapešti; pripešti; supešti; užpešti